#1 | Valinger · December 13 2019 16:46:04

Mėgstamiausias žaidimas būtų -Sleeping Dogs.

Nors žaidimas jau senas, tačiau jau net neįsivaizduoju kelintą kartą pereinu. Istorija žiauriai įdomi ir įtraukianti. Nors paties žaidimo automobilių valdymas baisus, tai netrugdo įsijausti į tą kinų gaujų (triadų) ir gyvenimo kultūrą.
Nors žaidimas open world tipo ir turi begales panašių dalykų lyginant su GTA serijos žaidimais autentiškumas atsiskleidžia kovose. Šiame žaidime nedaug progos gauname nešiotis ginklus, nes juos pranoksta kovos menai, kurie atrodo labai gražiai pavaizduoti.

Praleistas laikas ~ 121h

#2 | Ryuk · December 13 2019 17:02:04

Spėčiau, kad ir kaip kiekvienais metais daugiausia praleidau prie LOL'o (League of Legends). Šitas žaidimas man realiai yra kaip rūkymas - kenkia sveikatai, neatneša jokios naudos, draugė dėl jo pyksta, bet mest vistiek negaliu. Kiek praleidau valandų net negaliu pasakyt, "How much time I wasted on lol" svetainė rodo, kad tik apie 620h, bet manau, kad tikrai daug daugiau. Jei kažką laimėčiau tikriausiai vistiek nežaisčiau, o likčiau prie to pačio lol'o vėžio, bet žaidimų kolekciją būtų smagu papildyt

#3 | cbbenas · December 13 2019 17:34:24

Mano mėgstamiausias iki šiol ir turbūt ilgą laikas liks žaidimas pavadinimu „Doom“ (2016m.) Jį pažaisti gavau progą dar šių metų kovo mėnesį.
Veiksmas vyksta Marso tyrimų/mokslo stotyje, kurios vyriausiasis viršininkas vardu Samuelis Heidenas, kuris iš tiesų nėra tikras žmogus, bet žmogaus protas perkeltas į roboto kūną. Metai yra 2145, kai pagrindinį veikėją vardu "Doom Slayer", kuris guli sarkofage amžių amžius, pragaro kumščiuose, perkelia į Marso stotį misijos metu vardu "Project Lazarus". Misija buvo įgyvendinta naujos energijos atradimo pagalba "Argent Energy", kuri 2143 metais buvo atrasta pragaro gelmėse. "Doom Slayer" buvo įkalintas pačių demonų dėl jo masinių žudynių pragare seniau.
2148-2149 metais, stotyje įvyko didžiulė katastrofa. Heideno "ištikimiausia" darbuotoja, Olivia Pierce, kuri slapčia vadovavo kultui garbinti demonus, padėjo jiems įsilaužti į stotį ir sukelti chaosą bei mirtį. Iš virš šešių dešimčių tūkstančių darbuotojų, išgyveno nei vienas. Olivia, kuri norėjo tave paaukoti demonų dievams, tave išlaisvino iš sarkofago, taip suteikdama šansą naujam demonų žudynių amžiui.
Tavo tikslas yra užkirsti kelią demonams patekti į žmonių dimensiją ir taip sustabdyti žmonijos išnykimą. Tai padarai sunaikindamas visus "Argent Energy" reaktorius bei likučius, kurie randami išsklaidyti po visą Marso stotį. Tu (Doom Slayer) keliauji per visas stotis, naudodamas įvairius ginklus bei galias, žudai ir naikini demonus įsiveržusius į stotį.
Pabaigoje, tu išnaikini visą "Argent Energy" ir pragaro gelmėse susikovoji su pačia Olivia Pierce, kuri nepatenkino pragaro dievų kėslų atidaryti laisvą portalą į žmonių visatą, buvo pati paverstą į demoną. Tu ją nužudai, taip išgelbėdamas žmoniją ir uždarai portalą į žmonijos dimensiją. Bet ar tikrai? (Doom Eternal)
Žaidimą pabaigiau galbūt 7-8 kartus(pgr. istorijos laikas ~11h) ir nemanau ar greitu metu nustosiu jį žaisti. Turbūt iš rašinio matote kaip man šis žaidimas patinka

#4 | legius400 · December 13 2019 17:51:51

Buvau įsitikinęs, kad šiais metais man įdomiausias projektas bus Pathologic 2, nes jau ilgai laukiau to žaidimo ir sekiau jo kūrėjų Ice-Pick Lodge darbus. Visi jų žaidimai pasižymi fenomenaliai gerai parašytomis istorijomis ir labai netradiciškomis idėjomis, todėl labai nustebau, kai Ice-Pick Lodge buvo aplenkti savo pačių nišoje naujokų iš Estijos ZA/UM su žaidimu Disco Elysium.
Daug iš žaidimo nesitikėjau ir prieš jį žaidžiant temačiau porą screenshot'ų, bet vos nuo pirmų sekundžių jis mane taip įtraukė, kad keletą dienų žaidžiau jį praktiškai nuo ryto iki vakaro. Univeras palauks
Šiaip praktiškai viskas žaidime susiję su istorija, tai sunku ką ir papasakoti nieko nespoilinant. Žaidimą galima įvardinti kaip RPG, kuriame RP ir yra esminė dalis. Žaidime nėra jokių kovų ar daug įtempto veiksmo scenų. Čia užimi vieno personažo rolę ir būtent tau reikia nuspręsti, koks tavo personažas yra ir kaip jis elgiasi. Ir visi pasirinkimai yra labai svarbus. Niekada anksčiau nemačiau, kad net mažiausi pasirinkimai kažkaip įtakotu pagrindinę istoriją ir tokios gausos skirtingų dialogo eilučių, kurių visų neįmanoma pamatyti per vieną kartą. Jokią sveiko proto kompanija taip nesistengtų dėl turinio, kurio dauguma žaidėju gali niekada nepamatyti. Čia tau ne koks Telltale žaidimas, kur beveik visi pasirinkimai galu gale nieko nereiškia. Ir nors žaidimas labai gerai paliečia daug labai rimtų temų, senai taip daug ir dažnai nesijuokiau iš žaidimo (bent jau kai bajeriai ten ir turi būti, o žaidimas nėra beviltiškai sulūžęs).
Žodžiu Disco Elysium žaidimas gal ir ne visiems, bet istorija ir jos pateikimas yra vieni geriausių, kokius apskritai esu matęs žaidime.

#5 | Leaxs · December 13 2019 18:03:11

Welp, here we go again.

Žaidžiu kompiuterinius žaidimus daugiau negu 10 metu. Iš visu žaidimu, kuriuos esu išbandęs, man labiausiai patiko Assassins Creed serija. Prieš pora mėnesių perėjau AC Odyssey. Buvo keistoka, nes patiko ankstesni žaidimai, o šis kitoks. Praleidau 86 valandas prie žaidimo. Kadangi esu RPG žanro gerbėjas, tai Odyssey mane įtraukė. Žaidimo pasaulis gražus ir patiko jį tyrinėti. Manau geriausias žaidimas, kuri aš esu žaidęs.

Na, lyg ir i tema papasakojau. Linkiu linksmu Kalėdų.

#6 | adaseklt · December 13 2019 20:32:16

Šiais metais žaidžiau žaidimą NFS Underground 2.

Prisimenu kai žaidžiau šitą žaidimą prieš kokius 7 metus. Prisimenu daugumą dainų iš žaidimo kas tikrai privertė mane vėl atsisiųsti žaidimą ir vėl ji pereiti.

Pirmoji mašina buvo : Toyota Corolla. Manau ši mašina yra tarsi siejama su NFS žaidimais.

Daug mašinos neupgradinau, nes žinojau, kad žaidime yra viena specifinė mašina kuri man paliko didelį įspūdį pagal išvaizdą. Manau dauguma žino apie kokią mašiną aš šneku. Tai buvo Nissan Skyline R34. Ši mašina man labai patiko, nes ji buvo rodoma žaidimo pradžioje. Aš prisimenu atkartojau, kaip atrodė tas Skyline.

Mano nuomonė, kad ši mašina tikrai paliko įspūdį žmonėms kurie žaidė šį žaidimą. Tačiau man dar ji patinka, nes ji yra ikoniška F&F2 filme.

Mano nuomonė apie žaidimą:

Žmonės kurie nežaidė šito žaidimo tikriausiai mano jog žaidimo grafikos yra blogos. Tačiau šis žaidimas yra 2004 metų. Man žaidimas atrodo visai neblogai, nes aš niekada neturėjau high end pc, su kurio bučiau galėjas žaisti naujausius žaidimus su max grafikos.

Žaidime man labai patinka trasų įvarumas, yra drift, sprint, circuit, drag. Man labiausiai patiko Sprint trasos. Sprint trasa yra kai reikia nuvažiuoti nuo taško A į tašką B pirmam.

Ir manau, kad pats geriausias žaidimo aspektas yra mašinų tobulinimas ir personalizacija, nes tu galėjai labai daug pakeisti mašinoje. Įdedi sukančius ratlankius! Argi nera kietai?

Kažkaip žaidime trūko tokio antagonisto. Na taip tas Caleb būvo priešas kurį tu turėjai įveikti, kad jis išvyktų iš miesto. Tačiau Need for Speed Most Wanted turėjo daug geresnį antagonistą.

Žaidime nėra policijos. Bet kam jos ir reikia? Man asmeniškai pakako veiksmo ir lenktynių žaidime.

Bendra nuomonė: Žaidimas tikrai yra labai geras. Tie kurie perėjo žaidimą manau gali man tikrai pritarti. Galbūt tik dėl mašinos skonio ne. Perėjau karjerą 2 kartus. Abu kartai man paliko didelį įspūdį.

Šis žaidimas yra EA šedevras. Šiam žaidimui nereikia jokio perdarymo. Jis yra labai geras koks yra.

Geriausia daina žaidime: https://www.youtu...MARi4HDSw

Geriausia mašina žaidime: https://prnt.sc/q...

#7 | Jacket · December 13 2019 20:35:22

Mano geriausias žaidimas butu Grand theft auto 5 aš ji žaidžiu kiekviena diena labai idomus žaidimas

#8 | BecauseImBatman · December 13 2019 21:51:49

Turbūt pats geriausias iš serijos būtų Need For Speed Most Wanted (2005) Pradėjau žiūrėti KuruHS kanalą, kur jis speedrunina šį gėrį, tad galvoju, kodėl gi neperėjus jo dar kartelį. Nenusivyliau nė viena sekunde praleista prie žaidimo. Nuostabus gameplay, tunningas, nemažas mašinų asortimentas ir svarbiausia geras iššūkis, ypač "Bounty" rinkimas. Kadangi dabar tik tesužinojau, kad niekad nebuvau jo įveikęs 100-tu procentu, tą ir darau. Rap Sheet, challendžai ir pati Main story. Niekad to nežinojau, galvojau po Main story ir būdavo pabaiga, tačiau, nė velnio. Nemanau, kad ką daugiau ir reikia rašyt apie šį nuostabų žaidimą. Racing kategorijoje jis visad bus numeris VIENAS!

#9 | MeTheMightyLT · December 13 2019 22:25:36

Šitų metų mėgstamiausias žaidimas: Horizont: 0 dawn (complete edition)
Prasuktas 100% platinumas paimtas, dlc damušta, valandų gal 100 tai tikriausiai bus, pridėčiau screenshotų, bet tyngiu 5 gb traukt iš ps. Žaidimas grafiškai ir stilistiškai gražiausias (kol kas) kokį teko apturėt akim. Nušlifuotas per visus galus kiek tik įmanoma, beveik jokių nesamonių, bugų nebuvo (kaip ir turėtų būt žaidimuose normaliuose). Net su keliais didokais ir pastebimais žaidimo trūkumais vistiek geriausias žaistas daiktas. Atmosfera, aplinka, originalumas priešų, progresas, istorija taip gerai iškepta viskas, kad net nežinau kur visos tos valandos dingo. Bet kokiam balvonui rekomenduočiau, net žmogui kurio nemėgstu. Galėčiau pribaladot visą rašinį 5 psl ką veikiau ir kas patiko, bet Gintelis ir taip skaitymo turi. 9/10 metaliniai dinozaurai is blood dragon ant steroidų prieš urvinius žmones iš far cry primal.

Verta paminėt ir kitus fantastiškus žaidimus šitais metais paturėtus: spoopermen ps4, far cry 5, control ir metriukas exodukas, detroitas becom human ir witčeris trečias.

Bet nebūtų metai pilni ir be šlamštiniausio žaidimo. Nusipirko draugas crew 2 gold edition, mafia III vargšelis. Vėliau man paskolino su kitais žaidimais, galvoju bus forza tik pigus, ir gta tik su nukainuotas ar gi gali būt taip blogai.

Buvo dar blogiau nei galvojau. Crew 2 tai kaip maximoj nukainuotas iš galiojimo išėjęs prancūziškas batonas. Ilgas, sausas ir medinis. Nei atrodo gerai, nei progresas normalus, nei važinėjimas smagiai padarytas. Sėdžiu vieną naktį, ryju šita sudžiuvusį batono gabalą, drožiu per tuščia pievą su mustangu. pauzė, įsijungiu howlongtobeat.com patikrinu, suėmė juokas ir galvoju, kam? kam šitą kartoninį brūdą žaist?
Mafijoznykai III: po poros valandų istorijos beveik įdomios, važiuoju per medinį miestą su kartono gabalu, katik sušaudęs gaują balvonų. Apsidairau žaidimo pasaulyje, pasižiuriu į žemėlapį, rajonus, ginklus, patobulinimus visokius, misijas. Pagūglinu žaidimo išleidimo datą, vėl užeinu į howlong. Juokas jau nebeima. Jau graudu darosi. Skambinu psichologui, sekančia dieną draugui, kad smegenis patikrintų. Po 6 mėnesių reabilitacijos aš jo klausiu, tu kodėl pinigus mokėjai? Tave kas apgavo aferistai kokie, ar šeimyną įkaitais laikė, kad privertė šituos NUSIPIRKT? O jis tyliai sėdi tuščiom akim į baltą sieną tik žiūri, ta*es trijų rūšių geria ir sako man, ačiū, kad išgelbėjai, kol dar ne per giliai įiklimpau.
Niekada nėra per vėlu išsigelbėti nuo š.uodinų žaidimų, išgelbėk ir tu ką nors. Paskambink į mūsų info liniją numeriu 86 6969 420 arba el paštu gelbėkmanenuošitųžaidimų@yeetmail.com

Ir linksmų svenčių!

#10 | Kdosda Hegen · December 14 2019 14:03:05

Ironiškai iš žaidimų išleistų 2019 nieko gero ar įsimintino neradau, net vieno game nebuvo man, kurį nors decent galėčiau įvardint.
Bet šiais metais teko žaist daug gėrio iš senesnių nei 2019 žaidimų. Net sunku išsirinkt kas buvo nuostabiausias, tad paminėsiu kelis papildomus, kurie taip pat buvo nuostabūs:

Spyro Reignited Trilogy (2018)
Crash Bandicoot N. Sane Trilogy (2017)
Castle of Illusion Starring Mickey Mouse (remake/2013)
DuckTales: Remastered (2013)
Enclave (2002)
Gothic (2001)
Deus Ex (2000)

Mano pats mėgstamiausias žaidimas šiais metais buvo:
I am not a Monster: First Contact (arba tiesiog I’m not a Monster) (2018)

Tai Xcom styliaus taktinis žaidimas, kuris turi labai išskirtinį savotišką prieskonį išvaizdai, jis sukurtas 60s išvaizdos styliumi, tai reiškia, kad mėginta žaidėjams įteikti lyg tai būtų produktas iš 60s - garso effektai ir muzika "prastos" kokybės; ant vaizdo uždėtas filteris kaip iš senų kinų; nors žaidime tolima ateitis ji perteikta taip kaip iš 60s kinų apie ateitį, tos keistos technologijos ir įdomi išvaizda. Dialogai ir stereotipiniai veikėjai taip lyg iš tų laikų. Žodžiu kūrėjai atliko nuostabų darbą, nes žaidimas tikrai jaučiasi lyg būtų 60s mąstymu sukurtas.

Žaidimas turi single player ir multiplayer režimus, dėja multiplayer yra visiškai numiręs, tad apie jį nekomentuosiu. Bet single player campaign yra nuostabus:
Žaidimo veiksmas vyksta tolimoje ateityje kosminiame erdvėlaivyje, kuriame kuriami holivudiniai b-movies ir tv-series ar šiaip pasybuvoti susirenka įžymybės ar net aukšto lygio valdžios veikėjai. Taip ir prasideda žaidimas - tu esi aktorius ir filmavimo pertraukos metu laive žmones žudyti pradeda ateiviai, niekas nežino iš kur jie atsirado ir kodėl, bet svarbiausia juos visus išnaikinti ir išgelbėti kuo daugiau žmonių. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta, bet tie ateiviai sugeba žmones užvaisinti savo kiaušiniais ir tie žmonės per laiką tampa ateiviais, kurie netik išlaiko buvusio žmogaus atmintį, bet ir sugeba bet kada keitalioti savo pavidalą Žmogus-Monstras. Čia akyvaizdžiai įkvėpimas kilo nuo "The Thing" kinų, kurie taip pat nuostabūs. Taigi išgyventi žmonėms bus daug sunkiau nei galėjo pasirodyti. Daugiau nieko konkretaus apie žaidimo siužetą nesakysiu, nes jis nuostabus. Su kiekvienu lygiu vis daugiau sužinai apie ateivius ar veikėjų roles ir jų gyvenimus iki įvykio. Žaidime pilna netikėtų siužeto vingių(plot twists), kai vietom tiesiog pašokdavau nuo kėdės sušukdamas "Holy *!!!", nekartą žaidimas sujaukė visus mano planus nuspėti kas vyks toliau.

Žaidime yra nemažai veikėjų kuriuos gali valdyti (apie 10) iš kurių kiekvienas yra labai unikalus, kiekvienas turi skirtingus skills/powers ir atlieka skirtingą rolę žaidime. Jie visi labai gerai "parašyti", apie jų asmeninius gyvenimus galima daug ką sužinoti iš dialogų ir skaitant visokius notes.

Apie patį gameplay: kaip rašiau anksčiau tai Xcom styliaus žaidimas. Kamera iš viršaus ir gali matyti visą lygį (kiek esi ištirinėjęs). Planuoji ėjimus ir kovoji su ateiviais (kurių įvairovė, pripažinsiu, menka). Pirmuosiuose lygiuose valdai 1 veikėją, bet vėliau jų tenka valdyti daugiau ir tada prasideda komandinis darbas. Žaidimas yra labai sunkus, vienas sunkiausių kuriuos esu perėjęs. Daug žaidėjų skundėsi, kad žaidimas prastai balansuotas ir nesąžiningas su kuo aš visiškai nesutinku. Yra 1 default sunkumo lygis, o susimovus kelis kartus galima įsijungti god mode, tad jeigu per sunku, gali tiesiog be vargo pereiti lygius. Aišku, mano arogancija tokių dalykų daryti neleido ir visą žaidimą perėjau be jokių palengvinimų. O pats žaidimas yra sunkus pagrinde todėl, kad pačios kovos yra tiesiog mėsmalės. Ateivis yra dvigubai stipresnis už žmogų, jis gali pirmas atakuoti žmogų, naudoti žmonių daiktus, kitus žmones paversti ateiviais ir pats pateikti save kaip žmogus. Ir patys mūšiai dažniausiai būna kokie 3 žmonės apsupti iš visų 4 pusių kovodami prieš 30 ateivių vienu metu... Tad aišku žaidimas yra hardcore sunkus. Teks išnaudoti visus veikėjų įgūdžius ir daiktus iki maksimumo norint pereiti lygius. patys lygiai nėra ilgi (apie 5-10 minučių), bet žaidimo sunkumas kai kuriuos lygius privers žaisti kelias valandas. Ir tas jausmas kai po 100 nesėkmingų bandymų iš 101 karto pagaliau sėkmingai laimi kovą yra nepakartojamas, leidžia pasijaust lyg kažką sugebu. Taigi kovos mano nuomone yra įspūdingos ir pats gameplay nuostabus.

Pats campaign užsibaigė milžinišku cliffhanger. Visgi žaidimo yra dar tik pusė sukurta, iš viso 28 lygiai, bent kolkas. Likusi pusė žadama būti sukurta šių metų gruodžio pabaigoje, su nekantrumu laukiu, labai tikuosi, kad kokybė bus tokia pat aukšta kaip pirmos pusės. Kas nuostabu tai, kad visi kurie turi žaidimą nusipirkę likusį pusę campaign gaus kaip free update (YAY!).

Drąsiai galiu šį žaidimą įvardinti kaip Masterpiece (šedevrą). Rekomenduočiau visiems kam patinka Xcom styliaus taktiniai žaidimai.

Praleistas laikas žaidžiant 28h (kolkas).